gunginėti

gunginė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. gungti 2: Senis susirietęs gunginė́ja, t. y. vaikščioja J. Negunginė́k susitraukusi, eik prie darbo J. Kurio čia piktojo gunginė́ji kaip rupkė, į kuprą susimetęs? Vvr. Ar negali liautis gunginė́jęs (vaikščiojęs plonais drabužiais šaltame ore)? Prk.